skersauti

skersáuti, -áuja, -ãvo intr. DŽ, NdŽ, skérsauti, -auja, -avo 1. būti skersai ką: Retai tenai pririšiam vynuoges, stipriai dabodamys, idant neskersautų ir netankėtų S.Dauk. 2. DŽ skersomis, šnairai žiūrėti, skersuoti. | refl.: Sėdž visi keturi ir tiktai skersaujas prš. 3. Gž prk. pykti ant ko, būti nepalankiam: Jis nuo pernai skérsauja, negaliu su juo susitikt Alk. Jei imsi skérsauti, tai tėvas nieko neduos Šn.